Tai kas, kad aš gyvas, kad trokštu saulės ir vėjo,
Juk aš ne kitoks – taip daro vergai ir laisvi.
Tai kas, kad turiu, ko kiti neturėjo,
Ir seniai netekau, ką turėjo visi.
Nuo žmonių išėjau kaip sūnus palaidūnas.
Jis sugrįžo, jo laukė. Manęs, deja, ne.
Pasibaigus diena, o prakeiktas klajūnas
Vis keliaus ir keliaus, kol išnyks tamsoje.
Vieną rytą, anksti, krentant perlams rasos,
Saulė valkatą gulint atras.
Žmonės, saulė, miškai jo žingsniuojant ieškos,
Prisimins jį dabar, bet tai kas…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-09-26 12:50:52
O man paskutinio posmo pirmosios eilutės turi sąsajų su S. Nėries "Eglės žalčių karalienės" motyvu.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-09-26 11:10:44
Paskutiniame posme saulė ir randa ,ir dar ieško - vertėtų gal pamąstyti ties tomis eilutėmis - gal atsiras kitas žodis, kuris panaikins nedidelį prieštaravimą veiksme.Na, o visuma ir sklandi, ir jausminga.Tik stiprus kalba apie silpnumo akimirkas.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-25 23:36:05
Pasiimu ne dėl to, kad bendravardžio, o todėl, kad esu senamadiškas ir toks stilius man visai patinka, na ne visada, bet kartais :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-09-25 22:54:52
savigaila blogas vedlys... aukščiau galvą, Tartaini
Anonimas
Sukurta: 2009-09-25 22:14:01
Taigi. Kas ?
Prašosi akordų tyliai, tyliai ...