Tai kas, kad aš gyvas, kad trokštu saulės ir vėjo,
Juk aš ne kitoks – taip daro vergai ir laisvi.
Tai kas, kad turiu, ko kiti neturėjo,
Ir seniai netekau, ką turėjo visi.

Nuo žmonių išėjau kaip sūnus palaidūnas.
Jis sugrįžo, jo laukė. Manęs, deja, ne.
Pasibaigus diena, o prakeiktas klajūnas
Vis keliaus ir keliaus, kol išnyks tamsoje.

Vieną rytą, anksti, krentant perlams rasos,
Saulė valkatą gulint atras.
Žmonės, saulė, miškai jo žingsniuojant ieškos,
Prisimins jį dabar, bet tai kas…