Sveiki mielieji,
Aš pirmasis Jūsų Sniegas!
Dar nekrentu mažais kankorėžiais į pievą,
Nesibūriuoju gatvėse ir nebučiuoju kiemo.
Esu iš to, kuo tapėte mane.
Suirzę, purvini, apgaudinėjantys ir...
Ir teisiantys.
Ir teisiantys.
Kaip kartais liūdna būti savimi...
Aš bėgu, bėgu
Šalikelių stulpeliais, upių bangomis.
Kai lieku vienas, neatsiremiu į sieną.
Nes nebelieka vėjo,
Lieka tik balta diena
Aš įlendu į ją
Ir tūnau per naktis.
Atleiskite mielieji,
Aš tik pirmasis Jūsų Sniegas.
Atėjęs iš pavasario ankstyvo į širdis,
Lyg į mažiausius kambarius.
Nepykite,
Prisišaukėte patys ne balsais,
O įnagininkais -
Mintimis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-09-26 12:46:05
ir teisime tave tarininkais :)
Anonimas
Sukurta: 2009-09-25 19:53:56
Prisistatymas?:-)
mažais kankorėžiais į pievą > priminė ankstesnį šios dienos kūrinį.
Grakštumo trūksta, bet gražiai, nuoširdžiai sniegiukas šneka.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-09-25 16:37:20
..pagavau pirmą snaigę, ištirpo...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-09-25 14:47:09
Erdvus ir kartu smulkmeniškas. Taip, manau, jau sninga.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-09-25 11:55:14
Minties siūlas kiek trūkinėjantis, bet ką gali žinoti, kaip ir ką galvoja Sniegas?Gal taip ir reikia -sniegiškai?
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2009-09-25 10:10:37
Juk čia tikras pirmasis Sniegas! Toks, kurį bus gera prisiminti.