Sveiki mielieji,
Aš pirmasis Jūsų Sniegas!
Dar nekrentu mažais kankorėžiais į pievą,
Nesibūriuoju gatvėse ir nebučiuoju kiemo.
Esu iš to, kuo tapėte mane.
Suirzę, purvini, apgaudinėjantys ir...
Ir teisiantys.
Ir teisiantys.
Kaip kartais liūdna būti savimi...

Aš bėgu, bėgu
Šalikelių stulpeliais, upių bangomis.
Kai lieku vienas, neatsiremiu į sieną.
Nes nebelieka vėjo,
Lieka tik balta diena
Aš įlendu į ją
Ir tūnau per naktis.

Atleiskite mielieji,
Aš tik pirmasis Jūsų Sniegas.
Atėjęs iš pavasario ankstyvo į širdis,
Lyg į mažiausius kambarius.
Nepykite,
Prisišaukėte patys ne balsais,
O įnagininkais -
Mintimis.