Rudens poezija

Žengei laimės ieškoti,
Įklimpai į rudenį.

Kentėjai –
Galvoj vis dar skraidė žali vasaros vėjai.

Nuoga prieglobsčio ieškoti bėgai,
Nemokėjai būti rudenį.

Pagavo tave raudančią,
Pažadėjo saugot iki ryto, paskui, kol sutems,
O tada amžinai.

Supratai –
Rudens poezija vilioja.
basikom

2009-09-23 21:28:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2009-09-24 08:30:35

...ech tie vasaros vėjai...

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-09-24 07:53:56

Supratai - nors
Galvoj vis dar skraidė vasaros vėjai :)

Anonimas

Sukurta: 2009-09-23 22:24:58

pabaiga įkvepia žygdarbiams

Anonimas

Sukurta: 2009-09-23 22:19:22

Tikrai - vilioja.