Santrauka:
Kokie dar jausmai?
Tu juos kaip šiukšles išmetei į gatvę.
Tykojai kaip katinas, laukdamas, kol aš, maža pelytė, pasiduosiu.
Ir, nieko negalvojęs, pažaidęs metei lauk...
Tokia ir jaučiuosi: sudraskyta širdimi, praradusi viltį pasveikti.
Prisipažįstu, tu sužlugdei mane.
Neturiu valios nei tau keršyti, nei aiškintis kodėl.
Aš toliau sėdu į savo traukinį ir tikiuosi – kitoje stotelėje manęs laukia saulėtas dangus...
Aš nebegrįšiu į tavo uostą, aš nebežvelgsiu su meile į tavo akis.
... bet vis dar tyliai tyliai paprašysiu: Tautvydai, prisiglausk darkart, netyčia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mlle Rien
Sukurta: 2009-09-21 23:34:16
O aš tikrai nusikeikčiau. Susiimk, puikiai tave suprantu, išgyvenu tą patį, gal tiksliau išgyvenau, dabar jau man kitas etapas prasidėjo. Turi būti stipri ir bent jau man labai padėjo - užsiimk kažkokia veikla, turėk gyvenime tikslų ir eik jų link, o jeigu bet ką darydama mąstai apie Jį, tuomet galvok, kad viską darai dėl Jo. Sustot gyvent negalima, gyvenimas tęsiasi.
Sėkmės, būk stipri.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-21 22:28:47
tai, kad čia negalima keiktis... cenzūra ;)
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-09-21 22:25:27
bedvasėje būty - dvasios stiprybei prabilti... tai yra gerai
Vartotojas (-a): Pyteka
Sukurta: 2009-09-21 22:12:54
Ššš... taip, p(k)eikit mane, kad susiimčiau. man to reikia.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-21 22:09:20
Na kam publikuoti asmeninius dienoraščius? Negi jūs tikrai norite apsinuoginti, išgirsti nemalonius komentarus apie savo jutiminį pasaulį? Nereikia... Jums pačiai geriau bus.