Santrauka:
Rugsėjo epizodas
Atrodo, su savim kalbu.
Bet - ne!
Eilėraštis atėjo.
Prisiglaudė prie lūpų,
Prišokęs prie akių
Pasaulį teleskopais apžiūrėjo...
Aha, atrodo gyvenu,
Rugsėjis dar bus mano.
Bet Dieve, kaip graudu,
Kai sode lūžta šakos obelų
Su obuoliais
Nukrisdamos ant žemės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-09-24 17:40:45
Labai kurybiška, mes ne vieni, su mumis yra kuryba, o tai yra mūsų turtas :)
Anonimas
Sukurta: 2009-09-20 16:18:37
Papėduosiu ir pasiimsiu :)
Anonimas
Sukurta: 2009-09-20 14:34:22
Dieve, kiek kritimo...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-09-20 13:34:52
Kaip graudesiu suskambo pakelė, ir kaip toli toli nuo akmenėlio matos.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-09-20 13:31:01
Labai mieli rudeniški pastebėjimai.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2009-09-20 11:29:57
Graži interpretacija.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-20 11:00:07
Graudu... Bet pavasarį bus naujos šakos, nauji vaisiai.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-09-20 09:46:16
medžio vaisingumas šakom traška