Aha...

Santrauka:
Rugsėjo epizodas
Atrodo, su savim kalbu.
Bet - ne!
Eilėraštis atėjo.
Prisiglaudė prie lūpų,
Prišokęs prie akių
Pasaulį teleskopais apžiūrėjo...
Aha, atrodo gyvenu,
Rugsėjis dar bus mano.
Bet Dieve, kaip graudu,
Kai sode lūžta šakos obelų
Su obuoliais
Nukrisdamos ant žemės...
Pelėda

2009-09-20 09:31:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ferrfrost

Sukurta: 2009-09-24 17:40:45

Labai kurybiška, mes ne vieni, su mumis yra kuryba, o tai yra mūsų turtas :)

Anonimas

Sukurta: 2009-09-20 16:18:37

Papėduosiu ir pasiimsiu :)

Anonimas

Sukurta: 2009-09-20 14:34:22

Dieve, kiek kritimo...

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2009-09-20 13:34:52

Kaip graudesiu suskambo pakelė, ir kaip toli toli nuo akmenėlio matos.

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2009-09-20 13:31:01

Labai mieli rudeniški pastebėjimai.

Vartotojas (-a): cedele9871

Sukurta: 2009-09-20 11:29:57

Graži interpretacija.

Anonimas

Sukurta: 2009-09-20 11:00:07

Graudu... Bet pavasarį bus naujos šakos, nauji vaisiai.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-09-20 09:46:16

medžio vaisingumas šakom traška