Net ir tada, kai uždengiu akis,
Pagaugai kūno skelbia, kad pavojus.
Lašelis menkas taurėj pasakys,
Kokių nuodų išgėriau negalvojus.
Menka riba Būties ir Nebūties -
Jausmai įaudrinti laisvai abipus sklinda.
Tavęs svajonėj gavus prisiliest
Tapau ne moteris, bet deivė nemirtinga.
Ir kas iš to?Juk netekau ūmai
Silpnai esybei tikro tvirto ramsčio,
Nes be tavęs namai - nebe namai,
Net šuo nežino, ko pradėjo amčiot.
Ką veikia kūnas, kai nėra jausmų?
Malonę prakeiksmu tulžingai pavadina.
Jau ateinu, palauk, jau ateinu,
Leisk tik pabaigti beladonos vyną.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-09-19 19:53:29
Pabaiga labiau patikėjau...:)
Anonimas
Sukurta: 2009-09-19 17:54:24
Pradžioj lyg ir netikima savo žodžiais, lyg pasakojama, kas nutiko kitam. Vėliau įsivažiuojama.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-09-19 17:17:11
Sklandžiai
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-09-19 12:56:03
...Autorės eilės visada iš pačių žmogiškų jausminių gelmių, to ko kiekvienas trokštame - jausmuose...