Net ir tada, kai uždengiu akis,
Pagaugai kūno skelbia, kad pavojus.
Lašelis menkas taurėj pasakys,
Kokių nuodų išgėriau negalvojus.

Menka riba Būties ir Nebūties  -
Jausmai įaudrinti laisvai abipus sklinda.
Tavęs svajonėj gavus prisiliest
Tapau ne moteris, bet deivė nemirtinga.

Ir kas iš to?Juk netekau ūmai
Silpnai esybei tikro tvirto ramsčio,
Nes be tavęs namai - nebe namai,
Net šuo nežino, ko pradėjo amčiot.

Ką veikia kūnas, kai nėra jausmų?
Malonę prakeiksmu tulžingai pavadina.
Jau ateinu, palauk, jau ateinu,
Leisk tik pabaigti beladonos vyną.