Popieriniai pusvalandžiai,
Maudantis tavo delnų grioveliuose,
Tirpdami dengia mano nuogąstis.
Rašalo nuodo gėlą atleidžiu dar kartą
Už nuogą saldaus žodžio šilumą.
Dar neišeisiu šiandien...
Palauksiu, kol sode užges obuolių raudonumas
Ir van Gogo saulėgrąžos nubyrės
Į rytojaus miglą nedrąsiai tik mums.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-09-17 11:10:28
..Van Gogas ir gelsva saulėgražų šviesa...neatsilaikau:)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-09-17 09:20:36
Brandus laukimas. Rudeniškai jaukus ir šiltas.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-16 22:06:40
norėtai, Van Gogo saulėgrąžos amžinos,
net rytojaus miglose, geltonai žėri.
tik mintys padrykos, ryto nesulauks, ištirps ...
Anonimas
Sukurta: 2009-09-16 20:07:29
Lyg mūzos laiškas poetui. Ji supranta savo reikšmę kūrėjui, dėl to jo iškart neapleidžia – laukia, kol ateis tinkamas laikas... O ir popieriniai pusvalandžiai... Kaip visa tai netikra, laikina... Trapu.
Sveikintina intencija, gražus darbas.