Mano poetui
Popieriniai pusvalandžiai,
Maudantis tavo delnų grioveliuose,
Tirpdami dengia mano nuogąstis.
Rašalo nuodo gėlą atleidžiu dar kartą
Už nuogą saldaus žodžio šilumą.
Dar neišeisiu šiandien...
Palauksiu, kol sode užges obuolių raudonumas
Ir van Gogo saulėgrąžos nubyrės
Į rytojaus miglą nedrąsiai tik mums.