Sužaiskim, mielas drauge, šaškėm.
Aš būsiu baltas, juodas - Tu,
Gyvenimo spalvas, deja, ištaškę,
Galvosim solo ir po du.
Linčiuoti kaladėlę lengva.
Aukoti vieną,
kirsti dvi...
Jausmai, moralė ir viltis...
Apspangę.
Langeliuose jie mūsų lieka
netikri.
Nes baltas būsiu Aš,
o juodas - Tu.
Jau taip išėjo, esmi subtilus,
Anglis barstysiu dar ant sniego,
Nes tobulumas turi du „galus“.
Kai viską tu turi, arba kai nieko.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-03-18 15:15:14
Taiiip.Balti pradeda ir laimi.Man patiko. :)
Anonimas
Sukurta: 2009-09-16 19:48:04
..gražiai pribarstyta sniego... patiko.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-16 18:37:40
Šįsyk darbas man pasirodė paviršutiniškas. Bet kontrastinga mintis Anglis barstysiu dar ant sniego verta pagyros.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-16 16:31:14
Neperspaustas, lengvas, bet ir įtaigus. Apie šaškes, šachmatus daug jau prirašyta, bet šįkart sublizgo originaliai. O ir filosofija čia prieinamu stiliumiu įpaišyta.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-16 14:13:16
...tikra. Įtaigiai apie dvilypumą.