Sužaiskim, mielas drauge, šaškėm.
Aš būsiu baltas, juodas - Tu,
Gyvenimo spalvas, deja, ištaškę,
Galvosim solo ir po du.

Linčiuoti kaladėlę lengva.
Aukoti vieną,
kirsti dvi...
Jausmai, moralė ir viltis...
Apspangę.
Langeliuose jie mūsų lieka
netikri.

Nes baltas būsiu Aš,
o juodas - Tu.

Jau taip išėjo, esmi subtilus,
Anglis barstysiu dar ant sniego,
Nes tobulumas turi du „galus“.
Kai viską tu turi, arba kai nieko.