Santrauka:
laidoju viltį -paskutinę....
neateikit laimingi ir debesimis nelinksėkit –
aš laukinio rudens užkamuotas akordas mirties,
man atvers žemės gelmės aplipusią vizijom klėtį
ir nedraugiškos rankos lėtai ant drobulės išties.
aš daugiau neregėsiu, kai tu palaimingai šypsosies,
apkabinęs ekstazėje moterį – bet ne mane:
tiktai vėjui pravirkus skausmingu eilėraščiu guosiuos –
pralaimėjusi meilę – aš mirtį laikau tamsoje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-09-14 22:16:23
meilė visada laimi.... pralaimi savi_meilė :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-09-14 22:05:04
Taip, labai giliai išsakyta. Net nejauku... bet labai suprantama. Todėl ir nusišypsosiu :)
Anonimas
Sukurta: 2009-09-14 19:16:09
Išgyventa... Perteikė emociją – dabar pati nekaip pasijutau...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-09-14 16:50:59
Labai išjausta, daug skausmo. Man pažįstama...