Užrištos laimės akimirkos
Paslėptos po purvina
Neviltimi.
Begarsė diena skęsta
Delnuose.
Vasaros šypsnys man pamojęs
Nuskrieja.
Nešvarus langas tyliai verkia
Dėl manęs.
Muzika be natų pranyksta
Mineralinio butelio
Dugne.
Ir rašalas pasibaigia ties
Paskutine eilute.
O mano akys prasimerkia
Ir aš grįžtu iš sapno gelmių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-09-13 18:47:15
Atsisakyčiau trečios strofos – per daug buitiška. O paskutines eilutes reikėtų visai perrašyti – labai proziškos. Eilėraščio pirma pusė tikrai vykusi.