Eik su manimi, su
lapais, lietumi ir vėju,
pastarasis širdy
gyvas – amžiams.
Negalvok, ko neliks,
kai ruduo išeis,
atūšianti žiema išsineš
tavo nerimo skausmą.
Žinoti – tai ne išeitis,
geriausia būt ir
laukus dar palaukt,
nors amžinai, tik nežinot.
Ar padėsi išnešt
rudeninius lapus
ir užkast šaltu
lediniu sniegu?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-09-12 21:04:33
Strofos pradžioje vis keliama abejonė, kuri to paties posmo pabaigoje ir gesinama. Su paskutiniąja strofa kitaip. Patiko tas neužbaigtumas - kažin, ar ir galima tai užbaigti.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-12 20:45:52
...rudeniškai į jausmus. atūžianti žiema išsineš tavo nerimo skausmą.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-09-12 20:01:52
...rudeniškai suvirpėjo... šalnos dvelksmu...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-09-12 19:06:25
rudens nuotaikos dvelksmas... juntamas :)