ar tu žinai, kad nieko iš manęs neliko
apstu tokių,
o visgi ieškai idealo.
šaukiu
ištrūkęs į paviršių
virš nuodėmingo savo melo
purvais į dangtį spjūviu amen.
giesmė skambėjus gerklose užstringa
sutrūkinėję stygos virpa:
koks vis dėlto esu laimingas
ir prakeiksmus baisius
griausmai perkūnijos nutildo -
(paukštukai snaudžia lizduose)
bjauresnis aš tampu už ginklą
kaskart kai taikaus į tave
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2009-09-20 21:42:01
Ot snaiperis. :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-09-12 16:57:39
o visgi ieškai .............../tą idealo išimčiau/
ir puiku, dievaž
Anonimas
Sukurta: 2009-09-11 22:22:05
O man irgi patiko. Toks išsipasakojimas, bet ir poetinė pusė yra. Paskutinės eilutės tikrai įstringa.
Vartotojas (-a): FanTazy
Sukurta: 2009-09-11 20:58:11
Man patiko... o dvi paskutinės eilutės įsmigo gyliai širdy...