ar tu žinai, kad nieko iš manęs neliko
apstu tokių,
o visgi ieškai idealo.

šaukiu
ištrūkęs į paviršių
virš nuodėmingo savo melo

purvais į dangtį spjūviu amen.

giesmė skambėjus gerklose užstringa
sutrūkinėję stygos virpa:

koks vis dėlto esu laimingas

ir prakeiksmus baisius
griausmai perkūnijos nutildo -

(paukštukai snaudžia lizduose)

bjauresnis aš tampu už ginklą
kaskart kai taikaus į tave