Rudens diena į nežinią išeina,
Vėl medžiai vaikščios tamsoje aklai.
Palikę žvaigždeles ir dangų žvainą
Į žemę nusileidžia angelai.
Praeina parką, gatvę, miesto aikštę,
Užkalbina kaštoną: \"Kaipgi tu?\"
Pakėlę obuolį po sodą vaikšto,
Ragaudami ir girdami: \"Gardu\".
Po to aplanko ir kiekvieną žmogų,
Palaimina jo miegą ir sapnus.
Gerumą, šviesą jie palikti moka,
Kad nieks nebeišgirs, nesužinos.
O švintant vėlei išplasnos į dangų,
Ir niekas nenujaus, kad buvo jie.
Neliks juk pėdsakų prie durų, lango,
Tik degs šviesa, ramybė širdyje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-09-10 18:12:54
Supratau,kas mano obuolius nurenka :)
Anonimas
Sukurta: 2009-09-10 18:07:16
Sklandus, lengvas kalbėjimas. Angeliškai:-)
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-09-10 17:42:36
Šilta, širdinga, jauku. Taip kuriamas grožis...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-09-10 14:34:45
..aš nutilau su angelo sparnu švelniu..dėkui.:)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-09-10 14:17:29
taip ir tegalima prabilti apie angelus, ko gero :) šilta, ramu...
Anonimas
Sukurta: 2009-09-10 13:27:36
Labai gražus matymas, neiškenčiau - šiek tiek improvizacijos Jūsų puikiu motyvu.
Rudens diena į nežinią išeina,
Vėl medžiai vaikščios tamsoje aklai.
Palikę žvaigždeles ir dangų žvainą
Į žemę nusileidžia angelai.
Praeina parką, gatvę, miesto aikštę,
Užkalbina kaštoną: "Kaipgi tu?"
Pakėlę obuolį po sodą vaikšto,
Ragaudami ir girdami: "Gardu".
O švintant vėlei išplasnos į dangų,
Ir niekas nenujaus, kad buvo jie.
Neliks nei pėdsako prie durų, lango,
Tik degs šviesa, ramybė širdyje.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-10 12:52:34
...Ir niekas nenujaus, kad buvo jie... Palietė. Ačiū.