Kai iš skausmo nulinksta galva,
Kai nebetiki ir nebelauki,
Iš kažkur taip toli palengva
Mano mylimas valsas atplaukia.
Jis ateina ir supa meiliai,
Tarsi mylimos rankos apglėbia,
Ir beprasmiai atrodo keliai,
Kuriais eiti likimas mums liepia.
Jis prieš šimtmečius gimęs, seniai,
Juo ir priešai gėrėjos, ir broliai.
Keičias kartos, nuskęsta laivai,
Tiktai valsas gyvena lig šiolei.
Gal todėl, kada šitaip sunku,
Kada siela ir verkia, ir niršta,
Man taip gera tikėt, jog kažkur
Lyg gyvenimas valsas nemiršta...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-10-17 02:05:03
skyryba - 10. forma - 6. turinys? na suprantu kad del skyrybos ir formos tai buvo paaukota : ) ivaizdziai. laivai, likimas, valsas, siela (verkia). na gal aš tą šokį praleisiu : D
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-09-09 17:38:00
Subtilu ir grakštu, įtraukiantis tikrai. MIelas, šiltas kūrinys. :)
Anonimas
Sukurta: 2009-09-09 13:35:58
Melodingai švelnus valso žingsnelis:)
Anonimas
Sukurta: 2009-09-09 08:21:07
Muzikaliai ir švelniai... Gal kas pašokti norėtų?:-)
Anonimas
Sukurta: 2009-09-09 00:28:33
Taip melodingai valso žingsneliu :)
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2009-09-09 00:26:46
Labai geras ir švelnus eiliukas apie nemirtingą valsą. :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-09-09 00:06:57
" Lyg gyvenimas- valsas nemiršta..." Štai ir miegoti galiu eiti - besišypsodama :)