Kai iš skausmo nulinksta galva,
Kai nebetiki ir nebelauki,
Iš kažkur taip toli palengva
Mano mylimas valsas atplaukia.

Jis ateina ir supa meiliai,
Tarsi mylimos rankos apglėbia,
Ir beprasmiai atrodo keliai,
Kuriais eiti likimas mums liepia.

Jis prieš šimtmečius gimęs, seniai,
Juo ir priešai gėrėjos, ir broliai.
Keičias kartos, nuskęsta laivai,
Tiktai valsas gyvena lig šiolei.

Gal todėl, kada šitaip sunku,
Kada siela ir verkia, ir niršta,
Man taip gera tikėt, jog kažkur
Lyg gyvenimas valsas nemiršta...