Santrauka:
Kai glostau, kai spaudžiu tavo galvą delnais, tu visada ją palenki žemyn.
Kai glostau, kai spaudžiu tavo galvą delnais, tu visada ją palenki žemyn. Aš net žinau, iš kur tu taip elgtis išmokai – iš mūsų bėrio. Jis visada palenkia galvą, kai prisilieti. Jis dar ir sūpuoja ją aukštyn–žemyn, aukštyn–žemyn.
Tavo galva karšta kaip saulė, kuri dabar sukaupusi visas pastangas tam, kad tik aš nepastebėčiau artėjančio rudens.
Jūs abi taip stengiatės, kad tik man būtų gera. Ir jums pavyksta. Jūs man abi labai panašios – Saulė ir tu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2009-09-09 23:04:59
tikras
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2009-09-08 19:23:35
Įdomus ir poetiškas, įvardinčiau tai - eilėraštis proza
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-09-08 19:19:03
o man persiskaitė be ironijos- juk ruduo ateina ir nepastebėtas
Vartotojas (-a): ebola
Sukurta: 2009-09-08 19:18:43
Mylimoji panaši į arklį...Žewru
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-09-08 18:58:35
O aš matau labai įdomią minties išraišką. Ir tikrai savitai , erotiškai su prieskoniu artėjančio rudens. Liuks.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-09-08 18:17:28
...asocijacijos...būna taip...
Anonimas
Sukurta: 2009-09-08 18:07:33
Dievulėliau, banaliausia, ką paskutiniu metu esu girdėjus. Bėrio malonė, įkaitinta galva ir glostymo pastangos Saulėje nukepusiais delnais:)
taip rašyti gal ir linksma, bet skaityti – tai jau tikrai:)
Anonimas
Sukurta: 2009-09-08 17:58:52
Patylėsiu šį kartą...:))
Su ironijos žiupsneliu, ar atspėjau?
Anonimas
Sukurta: 2009-09-08 17:57:29
Norėta labai šiltai, bet pritrūko mažumėlę...