Snaigių karolius suvėriau,
Kol rankos nuo ledo nepasruvo krauju.
Norėjau susipažinti su laime,
Bet ji nuo manęs nuslydo mėliu žydru.

Šypsenas visų sudėliojau
Pedantiškai į savo jausmų albumus.
Užuolaidas susegiau smeigtukais,
Kad įsidurdama prisiminčiau: gyvenu.

Bet niekas taip ir nepadėjo:
Visgi užmirštu. O laimė nebegrįžta
Iš jau palaidotų auksinių debesų.