Desperatiškai eilutes į posmus sudėsi,
Savo skausmą ir meilės jausmą į eiles
Išliesi, o kažkas iš požemių naujų šauks,
Kad visa tai nuvalkiota ir banalu.
Žodžiai gal vis tie patys, bet naujai kito
Žmogaus išreikšti, negi Meilę, Jausmą ir
Skausmą kitu vardu jau vadini?
Nuo senų laikų, kai dar buvai negimęs tu,
Žmonės subtiliai jautė grožį paprastų šių
Eilių, ir Klasika nebuvo banalu.
Kol žmogus savo sielos kalbą girdės, jausmų
Empatiškas šauksmas skambės ir visa tai į
Eiles sudės, tol Klasika gyvenime šiame
Neišblės, ir link tavo ledinės širdies be
Dirbtinių metaforų atskubės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-09-06 21:58:27
sutinku ir 100%. labai atitiko mano ....
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-09-06 19:36:24
Už mintį... :)
Anonimas
Sukurta: 2009-09-06 19:19:59
Ne desperatiškas toks...
Vartotojas (-a): Cinamonas
Sukurta: 2009-09-06 17:53:24
Patiko
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-09-06 16:21:27
toks didaktinis naratyvinis...
o kam jausmai iš didžiosios,? jų daug yra - meilė, pyktis,baimė ...t.t,
Dar nesutikau niekur , kad klasika būtų negerbiama ... vat "ale klasika", kičas - tai taip
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-09-06 15:52:59
Sutinku pilnai.Dabar kai kam atrodo,kad klasika banalu,net parašius į ž ž dažnai randi komentara-''salpmėjiškai'',lyg būtų nusikaltimas raįyti klasikiniu stiliumi ar salomėjiškai.
Sveikinu už mintį.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-06 15:25:00
Eiliuotas pasakojimas.