Negyvenu – tik dvejoju,
Išties egzistuoju.
Kasdien pasroviui
Vis plaukiu.

O tu man sušuksi
Nuo keisto kalnelio:
Gyvenimas mano
Ir turtas – tik tu.

Bet vis abejoju,
Padangėm plasnoju.
Nubalęs, išblukęs
Kostiumas esu.

Man reikia
Tik vieno
Vienintelio žodžio,
Kad tavo takelis esu.

Iš tavo gerumo
Ir didelio kelio
Kaip takas
Gyventi galiu.

Tik tavo švelnumas,
Tik tavo paguoda
Nuves, kur
Rusenti turiu.