Vakarais – šešėliais ant sienų, klegesiu kieme, žingsniais laiptinėj ir saulės properšom, šilta šviesa pro gėlėtas užuolaidas: iš kitur, iš vaikystės. Rytais – žvilgsnis, paskendęs besiporuojančiuose burbuluose kavos paviršiui, lyg iš lėktuvo pro debesis; nematyt dugno, nematyt tiesos, tik alpstantį grožį, orą, užgniaužtą plaučiuose, tirpsmą iki pirštų galų. Palaimingas, palaimingas tasai ilgesys, kai nežinai, ko ilgiesi.
O jeigu – tu praeivis gokčiai pilko lapkričio, vėjuoto skersgatvio brolis; jeigu – tu eini nepalikdamas nė pėdsako, įspaudo, žymės, eini, o viduj tarytum neturėtum nė kojų, nė rankų, tik garsas – rogės, tempiamos liepą. Nes kažkas ne taip. Trūksta detalių, besisukančių dantračių laikrodyj, jis muša tą pačią valandą, sekundę, mirksnį, tą pačią tylą ir tūkstantinį jos aidą, tuščią erdvę be pabaigos, be krašto, sąlyčių, kampų, paviršių, medžiagų, skonio, be kvapo, be būsenos. Kaip tada, kai žinai, ko ilgiesi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-09-06 18:55:12
patiko tas kvapas
Anonimas
Sukurta: 2009-09-06 18:08:49
Žaviai.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-09-06 11:41:52
Jaukiai ir vaizdžiai apsakyta, kai nežinai, ko ilgiesi, mįslingai paliekančiai savam apmąstymui, kai žinai, ko ilgiesi. Žavus tekstukas savumu idėjos, o ir to iškalbėjimo.
Kai kur sudėjau trūkstamus kablelius.
...tik garsas - rogės, tempiamos liepą > dar šioje vietoje stabtelėjau dėl stiliaus; t.b. lyg rogių, tempiamų liepą arba - kažkuo truputį papildyti, atrodo, reikėtų.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-09-05 16:00:27
taip, jautru..
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-09-05 13:46:52
Ilgesys geba mainyti savo pavidalus.Gražus ir prasmingas sumanymas pamatyti juos.