Visą kalnų vyną išgėrėm –
Liko tik krištolinės ašaros.
Akmenį savo kūnu ištvėrėm
Už mūsų amžinos vasaros.
Tik žingsniai basų kojų
Į lietaus šaltą akmenį.
Stingdantis širdį skausmas
Ledo luite likę pasakos.
Tavo ir mano svajonės
Krioklio srovės deimantinės,
Aimanos dūžta tarpekliuos.
Lūpos tyliai šnabžda „Sveika Marija...“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): drugelių saulė
Sukurta: 2009-09-04 19:52:45
Tu teisi, Žibuokle, tos eilės gimė būnant kalnuose.Grįžau tik vakar iš kalnų šalelės.Tai nieko nuostabaus, jei akyse išlikę vaizdai.Ačiū už pastabas.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-04 18:49:53
Yra klišių. Reikėtų ieškoti „savų“ įvaizdžių. Ko čia taip krioklio įvaizdis kartojasi, ką, irgi vakar buvote prie krioklių:D
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-09-04 17:00:34
...pabuvau kalnuose...prisiminiau tarpeklius ir ledinę kalnų akį...