Visą kalnų vyną išgėrėm –
Liko tik krištolinės ašaros.
Akmenį savo kūnu ištvėrėm
Už mūsų amžinos vasaros.
Tik žingsniai basų kojų
Į lietaus šaltą akmenį.
Stingdantis širdį skausmas
Ledo luite likę pasakos.
Tavo ir mano svajonės
Krioklio srovės deimantinės,
Aimanos dūžta tarpekliuos.
Lūpos tyliai šnabžda „Sveika Marija...“