Iš vakaro, kurį apkabini,
Kai rimsta miestas, kai lėtai užmiega žiburiai,
Aš tau į plaukus įpinu ramybę.
Iš vakaro.
Tu, žinoma, jos negirdi ir nematai,
Tik galvą atloši sugirgždančioj kėdėj
Ir tyliai tyliai
Niūniuoji vieną mano dainą...
Trumpam išeisiu,
Mano vakaro ramybe,
Sukrus užuolaida ir mostels į žvilgsnius anapus.
Aš bėgsiu,
Tolumoj kažkas užges,
Gal mano akys.
Tik man nereikia jų –
Turiu kitas.
Aš paskutinis kinoteatro salėj.
Sustoju mėnesiams ar metams.
Akimis
Palydžiu bėgančias raides,
Jos tokios didelės, o aš toksai mažytis,
Bandau skaičiuoti jas, skaityti.
Akimis
Atsiduriu prie tavo lango.
Įsileisk, baigiau rūkyti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sniegas
Sukurta: 2009-09-04 11:10:43
Nereikia gyventi iliuzijų pasaulyje. Tas svajingumas, kaip narkotikas, kažkada juk reikia grįžt į realybę.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-09-04 11:02:49
Man svajingą nuotaiką sugadino paskutiniai du žodžiai.Jei rūkymas tęstųsi, gal ir jausmai spėtų išsivadėti?
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-09-04 08:38:07
...tylu ir ramu - vakaro ramybė.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-09-04 07:14:38
Iš vakaro, kurį apkabini,
Kai rimsta miestas, kai lėtai užmiega žiburiai,
Aš tau į plaukus įpinu ramybę.
Iš vakaro.
...tyras švelnumas...kaip gražu...ir aš pasiimu tą ramybę...ačiū...
Anonimas
Sukurta: 2009-09-04 00:07:13
Ramybė, į plaukus įpinta...
Ačiū. Pasiimsiu.