Iš vakaro, kurį apkabini,
Kai rimsta miestas, kai lėtai užmiega žiburiai,
Aš tau į plaukus įpinu ramybę.
Iš vakaro.
Tu, žinoma, jos negirdi ir nematai,
Tik galvą atloši sugirgždančioj kėdėj
Ir tyliai tyliai
Niūniuoji vieną mano dainą...

Trumpam išeisiu,
Mano vakaro ramybe,
Sukrus užuolaida ir mostels į žvilgsnius anapus.
Aš bėgsiu,
Tolumoj kažkas užges,
Gal mano akys.
Tik man nereikia jų –
Turiu kitas.

Aš paskutinis kinoteatro salėj.
Sustoju mėnesiams ar metams.
Akimis
Palydžiu bėgančias raides,
Jos tokios didelės, o aš toksai mažytis,
Bandau skaičiuoti jas, skaityti.

Akimis
Atsiduriu prie tavo lango.
Įsileisk, baigiau rūkyti.