Leisk man tave prikelt, manoji
Užsnūdus mūza, rodyk man
Kelią, kuriuo aš visad ėjau.
Slegiantį žiemos rytą, nežinau
Kokia aš vėl pabundu, kasdien
Kažką naujo ir nematyto savyje
Atrandu.
Baltoje drobėje vaizdą regiu, kurio
Nupiešt be mūzos rankų nebegaliu.
Nei tušas, nei akvarelė, vėl visa
Prarasta pastelė.
Gal užsnūdai, išėjai kažkur tu, tuštumą
bespalvę, naktį be pilnaties palikus,
Mūza žiemos miegu užmigus.
Palauki pavasario, jis naują gyvenimą
Įkvėps, užsnūdus mūza mano akim
Vėl praregėk, mano rankom trapų
Meną palytėk.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-09-02 20:55:10
taip vaizdžiai... juk ir mūzoms poilsio reikia
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-09-02 19:58:46
Tikrai gražu. :)
Būna gi kartais - įkvėpimas palieka,
Mūzos užmiega giliausiu miegu...
Neliūdėk, nesibaimink - sugrįš mielos viešnios,
Įkvėpimas ateis teptuku ar žodžiu.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-09-02 19:28:12
te pamiega šiek tiek :) atsibudusi - tikrai atvers visas subtilybes...
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-09-02 19:10:48
Įkvėpimo pilnas :)
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-09-02 18:46:14
Ko gero mūzos taip pat pavargsta, ir joms reikia pailsėti.
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2009-09-02 16:31:55
graži melodija mūzos susigrąžinimui