Ei, girdit,
žmonės laisvėj blaškos
lyg pudeliai, vėl pasijutę šunimis,
nervus sugraužę draugo,
vidurius ištaško
ir darkart bando angelais pakilt.
Žygiuotų į svajonę...
bet snukiai kruvini,
ir letenos naguotos trypia ča-ča,
nuo pragaro ir rojaus tiki(s) atleisti,
kai džinas priima juos į „taksą“.
Geltonom raidėm sienas paišo,
tualetuos ieško mistinių prasmių
ir meną dvasiškai palaikę,
jie rują meile pravardžiuoja.
(taip, verkiu)
---
O rugiuose – dangus pražysta...
kombaino ratuos siaučianti audra,
ir dūžta paskutiniai mėlio tvyksniai,
vien pudeliai skanduoja – pažanga.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-09-02 17:39:22
Skaitau minimum ketvirtą kartą ir suprantu pagaliau kokia teisybė slypi.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-02 16:51:57
Mintis labai ekspresyvi, prašosi netgi muzikinės interpretacijos. man labai patiko kontraversiškumas, atvirumas. Nesupratau žemiau esančio komentuotojo įvardintos „subkultūros“ – atvirkščiai – šiam matymui jokie ruošiniai dar netrasti. Aš asmeniškai paskatinčiau dar ryškesnei drąsai ir energijai – nes dabar, tartum tarpdury.
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-09-02 15:52:03
Man nelabai, na, bet gal kam patiks. Nijolena pasakė viską ką aš pamaniau,
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-09-02 13:18:27
Esama daug pretenzijų klojant šalia vienas kito negretintinus dalykus, tad bendras įspūdis lieka trukuliuojantis. Pagrindinė mintis užsikloja detalėmis, jaučiasi poza, bet neįtikina savo tikrumu. Subkultūra gali būti taiklesnė.