atsisveikina metų laikai kad ateitų viena banalybė sveikina rudenį astros
paukščiai išskrenda kad grįžtų banalybė kita čirškia žvirbliai nervina katę
o aš sėdžiu vis sėdžiu vis sėdžiu graužtukas rūgštus taip gerai ne už grotų
žodį gimdau iš tylos begalinės aušta garuoja puodelis kavos perinu kančią
mintį dėlioju kad širdį pasiektų kirmino alkis bado plaštakė strėle akmeniu
pats supakuotas į ūžiantį Vilnių banalėju kartu dega tik žvakė abstrakcijoj
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-09-02 23:39:06
vietomis yra derančių nuotaikų]
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-09-02 21:22:53
na ir Tamsta kinti ir taip žavingai... senokai beskaičiau, besilankiau - esu maloniai nustebinta :) Minties vingiai visuomet buvo ne kasdieniški - "cieksiški", eksperimentuoti - visuomet sekėsi, o čia jau ir nebekvepia eksperimentu, tai jau sklandus kalbėjimas, gan puikias įvaizdžais padabintas :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-09-02 18:51:21
taip...
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-09-02 15:44:52
Trys jausmų atspindžiai, kažkaip jūsų šis darbas mane ikvėpe kažką sukurti panašia tematika.
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-09-02 15:44:06
Dažnai banalybę keičia banalybė, bet galima į viską pažvelgt kitaip ir to nebepamatyt.
dega tik žvakė abstrakcijoj
Labai filosofiškai ir gražiai išsireikšta. Mėgstu tekstus turinčius filosofijos, jie patys geriausi, bent jau man būna.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-09-02 09:21:38
Rodosi, supanti tikrovė banali, bet eilutės nerimu tikru alsuoja. Tarsi to Aš nėra, bet už banalybių žvelgia klausiantis: o kas toliau...
Anonimas
Sukurta: 2009-09-02 01:32:54
Galiu pradėt rašyti kilometrinę interpretaciją ir likti be miego, nes rašytum ir rašytum... Arba tik vieną žodį: Gera(i).