Santrauka:
mūsų motina Žemė
Kai sunkiai susirgau,
visi daktarai nuleido rankas
ir baltas galvas.
Prie žemės prigludus, skaudžiai pravirkau.
O mano raudą išgirdęs,
į mano namus atbėgo pelynas,
nešė baltą burtą ramunėlė,
tiesė virpantį žiedą liepa,
sesė bitė rinko nektarą...
Ir, kaulėtais pirštais tvirtai,
atkakliai į gyvenimą įsikibus,
pakilau.
Ir kas pasakys, kad motina Žemė
mūsų nemyli?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-31 22:53:01
pelynas - sunkaus gyvenimo simbolis, tačiautuo pat metus vaistas. Įdomu.
Ir kas pasakys,kad motina Žemė
mūsų nemyli? >> jos meilė ištikima.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-08-31 21:58:32
Per šias Žolines mačiau suskintas puokštes iš vaistažolių. Nuostabus spalvų, kvapų derinys! Paskui suvartojama arbatai...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-08-31 19:55:29
stipri žemiška meilė ir nieko daugiau, kai baltos galvos nulinksta...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-08-31 19:35:26
vaistažolinis reklaminis :)
iškėliau iš prozos, juk čia eiliuotas tekstas
Anonimas
Sukurta: 2009-08-31 19:06:08
Myli mus Žemė, myli. Tik reikia mokėti priimti tą meilę:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-08-31 16:57:53
...labai patiko...o juk ankščiau žmonės tik ir vadavosi GAMTOS VAISTINE...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-08-31 15:24:39
O mane, dar visai mažytę, kai gydytojai nuleido rankas, ant kojų pastatė topolio pumpurai. Ačiū jiems, kad galiu džiaugtis saule.