Klausausi nakties, užmerkiu akis prieš melą ir šaltumą,
vėl matau tai, ką noriu matyt – savo svajonių netikrumą.
Kažkur toli – juokas ir laimė,
o kažkam širdy neviltis ir baimė,
tuštuma lieka apleidus pasaulį, kuris kėlė skausmą ir nelaimę.
Kai naktis tokia tamsi ir vieniša lieka tiktai šalia,
kai per daug šalta ir skaudu, aš vėl apkabinu tai, ko neturiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-08-30 11:18:58
Užmerkiu akis prieš melą ir šaltumą,
vėl matau tai, ką noriu matyti
Bet tai yra sunku, nes visą laiką užsimerkus būti neįmanoma.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-29 19:38:29
Šiek tiek pilstoma iš kiauro į tuščią, bet nėra taip tuščia, kaip aš čia ką tik pasakiau - tiesos daug yra :)
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-08-29 19:33:54
Gal ir tiesa...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-08-29 19:22:05
neturėjimo apkabinimui nieko apčiuopiamo nereikia...