Klausausi nakties, užmerkiu akis prieš melą ir šaltumą,
vėl matau tai, ką noriu matyt – savo svajonių netikrumą.

Kažkur toli – juokas ir laimė,
o kažkam širdy neviltis ir baimė,
tuštuma lieka apleidus pasaulį, kuris kėlė skausmą ir nelaimę.

Kai naktis tokia tamsi ir vieniša lieka tiktai šalia,
kai per daug šalta ir skaudu, aš vėl apkabinu tai, ko neturiu.