Tik per skausmą toks baltas esi--
Suledėjo beržai,
Užpustytų aušrų ilgesy
Tu žvaigždynais grįžai--
Tu grįžai kaip giesmė tylumos,
Obelies, obelies--
Ir kai rudeniu darganos oš,
Jos manęs nepalies,
Tik pravirks anemonės kalnų
Ties žalia praraja--
O per skausmą ir aš ateinu
Ilgesinga gaja...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-08-28 20:49:29
Pritariu Svyruoklei-norisi dainuoti...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-08-28 18:51:19
Iš tikrųjų, skaitai ir norisi dainuoti.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2009-08-28 18:21:03
Baltai žavu...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-28 16:35:56
Skambu :) Mintys įsisiūbavo lyg dainos klausydamos :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-08-28 16:05:13
Dainuojanti poezija. Žavu.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-08-28 16:00:46
Dainuojanti poezija. Tikra.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-08-28 14:02:27
Gera skaityti gerus eiliukus!
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-08-28 12:46:04
Pabuvau Jūsų eilėse, įkvėpiau kalnų ir rudenio darganos. AČIŪ.
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-08-28 12:40:46
Per skausmą... nuoširdžiai, tikrai, gražiai.