Galbūt niekad jau čia nebegrįšiu,
tiktai mintys stuksens ir stuksens.
Išsivešiu tave į Paryžių
iš vėlyvo, vėjuoto rudens.
Galbūt niekad jau čia nesurasim
vieno kelio, vienos giminės...
Tik ruduo geltonėjančiai laša
ir didėja vienatvės dėmė.
Ant pažliugusios žemės tik gieda
tavo žingsniai po mano pėdom
ir kažką dar gyvenimas kliedi
kaip vaiduoklis akim atvertom.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2009-08-28 21:55:28
Labai ačiū visiems už atsiliepimus ir palaikymą!
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-08-28 09:01:11
Rudeniškas ir melancholiškas. Gražu.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-08-28 08:26:55
Sveikinu , su čia Žolėse:)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-27 23:45:57
Neprisvilo :) Puikus :)
Anonimas
Sukurta: 2009-08-27 21:51:32
Puikiai sudėtos mintys leidžia įsijausti. Išgyventa.
Sveikinu išdygus Žalioj Žolėj:-)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-08-27 21:43:32
Labai ritmingai ir jausmingai nulašėjo...