Niekas

Nemeilės skausmas... Gal jį pramaniau?
Tai ne liga, ne badas.Tai – vienatvė,
Kurios lyg mirštant kaupias vis tirščiau,
Nes siela jaučia, akys ko nematė.

Esi?.. Nesi?.. Aš tau esu? Nesu.
Vienam laike, vienoj erdvėj – be ryšio.
Tyloj nėra nei melo, nei tiesų,
Tiktai užuomina, kad į pradžias negrįšim.

Iš vieno taško daros du keliai
Ir jie kas žingsnis viens nuo kito bėga.
Ar numarint, ar už klaidas atleist?
Nors kas aš tau? Tarnaitė? Vergė? Niekas.

Ne tas scenarijus. Netinkantis vaidmuo.
Ne tas lygmuo. Tik jūros marios skausmo.
Maniau, gali nuo šmėklų išvaduot,
Bet tu tasai, kur dar labiau sukausto.

Nei bėgt, nei rėkt. Pati juk sutikau.
Pati atsidaviau. Ir vyliaus, ir tikėjau.
Tebesvajoju švelniai prisiglaust,
Bet glėbyje tik gūsis šalto vėjo.
Nijolena

2009-08-26 10:56:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2009-08-26 22:10:06

Įtaigu. :)

Anonimas

Sukurta: 2009-08-26 20:26:10

...tarsi Dezdemonos būsena...patiko savo įtaigumu.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-08-26 18:20:49

Raižus vienatvės skausmas... dažnas. Net labai jaudinančiai perteikta; sukrečia iš kelių pusių...
Visada žaviuosi Jūsų svaria lyrika.

Anonimas

Sukurta: 2009-08-26 17:10:52

Labai jausmingai. Tikra, išgyventa. Nebanalu ir turi svorio. Puikiai.

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2009-08-26 16:13:42

LIŪDNA.

Vartotojas (-a): boružė

Sukurta: 2009-08-26 15:17:18

Skaudantis, labai skaudantis...

Vartotojas (-a): Ferrfrost

Sukurta: 2009-08-26 15:07:56

Paskutinė strofa labai sujaudino man širdį. Taip skaudžiai ir nuoširdžiai, atvirai išreikštas skausmas. Linkiu jums būt laimingai ir mylimai, rast tą savajį žmogų, kad daugiau nebekentėtumėt. Moerų gyvenimas labai sunkus, nes labai dažnai mylim nevertus mūsų ašarų - nieko.

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2009-08-26 14:25:08

Skaudantis...Ilgesiu, vienatve, nemeile...

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2009-08-26 13:44:05

Labai skaudžiai, tarsi atsiveikinant, svajonių ir vilčių griūtis, didingo jausmo plėnys, aklavietė.
Bet juk ir po neviltingos bemiegės nakties aušta rytas...