man sustoja laikas
aš jo nejaučiu
ir bemaž prabėga dienos
leistos vėl ir vėl kartu

ir sustoju aš priešais rodyklę
josios dūžiai kaip manos širdies
aš turiu viena vėl eiti
argi tai kam nors rūpės

aš užnuodysiu visus skaičius
kad jie stotų nejudėti
ir sugrįžusi į tuos laikus
apkabinusi tave šnabždėsiu

kaip sunku man be tavęs
kaip naktim aš nemiegu
kaupias ašaros mano akyse
tu vėl pradingsti rūke