Juk būna
Juk būna,
kad medžių lapai virpa nuo vėjo.
Kartais žiūri į dangų lyg klaustų: jau krist?
O pavėsyje slepiasi blyškūs žolės šešėliai
ir nežino, kad lapams nukritus
jie saulės sulauks.
Tik pro abejingą šakų mirgėjimą
vis sunkiau ir sunkiau jiems šviesą išvyst.
Ir nuvysta kantrybė žolės.
Ir pravirksta lietus.
Nukrinta.
Miršta.
Ne, tai medžių pumpurai ir žolės daigeliai -
pavasarinis džiaugsmas
rudenį ant žemės susitinka.
- - -
Tačiau...
Kartais medžių lapai virpa be vėjo.
Kodėl?
Drebule, drebulėle...
Astra
2009-08-21 20:22:39
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): CureLT
Sukurta: 2009-09-17 16:14:56
Rudeninis. Puikiai atitinkantis visas šio laikmečio spalvas.
Patiko.
:)
Anonimas
Sukurta: 2009-08-31 20:09:02
Lyrika. Jautriai išgyventa lyrika.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-08-27 15:56:00
jausminga ir švelnu. puikiai ;)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-08-26 16:45:53
Labai švelnus ir paslaptingas virpėjimas.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-08-21 22:15:14
o man būna, kad tik skaitau, skaitau nė žodžio neištaręs
Anonimas
Sukurta: 2009-08-21 21:38:06
...nes jos lapo kotelis statmenai jungiasi su pačiu lapeliu:-))
Per arti vienas kito žodžiai „numiršta“ ir „miršta“.
O šiaip darbas labai geras. Jausmingai, jautriai... Lyg tas drebulės virpėjimas.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-21 21:11:47
Sklandu. Gryna. :) Patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2009-08-21 21:05:24
Drebule, drebulėle...