Santrauka:
Mindaugui Tomoniui (Tomui Kuršiui), baltam paukščiui, skriejusiam prieš vėtrą
Vasaros kava
Vien klyksmas užlūžęs tarp mūrų
Debesų šešėlis slysteli stiklu
Besiblaškąs prie užtrenktų durų
Kur jūs lietūs baltieji...tyla
Baltas lietus šnara už grotų
Vasaros kava, be rankenų durys
Keistas angelas, kad lietų užgožtų
Jam į minkštąją vietą - dūris
Baltas lietus ant stiklo iš vidaus
Baltas paukštis tramdomoj dėžėj blaškos
Sparnus pariš nieko čia gudraus
Tiek daug gyvenimų sudegino be atsako
Batas paukštis – žinia - į abuoją bejėgis
Pasaulis springsta nuo jųjų gausos
Baltas paukštis purpteli nuo gelžkelio bėgių
Ir tampa grėsmingu debesiu audros
Ražas
2009-08-21 13:56:13
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jutta
Sukurta: 2009-11-12 19:34:21
Jūs įsitikinęs, kad čia poema?
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-08-23 20:43:03
gyvas minties tekėjimas.Skaudus.
Anonimas
Sukurta: 2009-08-21 21:43:13
Pasirinkti vaizdiniai lyg kalba apie lyr subjekto pasimetimą, kažkokį nenorimą laukimą... Bet viskas labai gražiai į vienį sulieta. O pabaiga lyg ir atveda į to laukimo baigtį, desperatiškai žmogaus sutinkamą.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-08-21 15:51:27
Taip.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-08-21 14:06:34
Nuoširdus ačiū visiems skaičiusiems. gal tai ne visai pavykęs kalbėjimas apie baltą paukštį Mindaugą Tomonį, laisvą žmogų ir poetą, sovietijos auką. Gal tai tik priminimas, kaip buvo sulaužomi žmonių gyvenimai nepaklususiems proletariato diktatūrai, nedariusiems su savo sąžine jokių nuolaidų ir susitarimų. Tebūnie atmintis visiems suluošintiems, bet ilikusiems dorais.