Santrauka:
Mano draugas-tigrinis bokseris , paprastu vardu-Rokis. Jam jau 3 metai ir gyvena jis mūsų šeimoje nuo pat gimimo. Gal kas pasijuoks, bet šis eilėraštis apie mano draugą Rokį.
Nori meilės ir švelnumo,
Akys - židinys gudrumo.
Dūkti nori kaip pasiutęs,
Ir miegot sau atsipūtęs.
Snukis juodas ir platus -
Bet vis tiek esi žavus.
Moki tūpti, stot, prašyti,
Kitiems blusas pavaikyti.
Moki vogti paslapčia,
O knarki jau tu nakčia...
Bet vis tiek tave aš myliu -
Glostau švelniai, kalbu tyliai,
Lyg žmogus tu supranti -
Taip protingai vis žiūri...
O rytais mane keli -
Laukan noriu... Ko miegi?
O paskui leki prie bliūdo -
Tavo skrandis gal pablūdo?
Ligi soties prisipampęs,
Miegi kojas sau ištempęs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-08-26 00:11:13
Užburia žaismingumu. Poezijoje kirčiai eina su ritmu, net klasikai tuo naudojosi. Mielutėlis draugas. :)
Anonimas
Sukurta: 2009-08-21 21:45:20
Linksmokai. Jei Rokis jau toks artimas draugas, norėtųsi gilumo.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-08-21 15:04:39
Buitiškas pasakojimas apie savo augintinį pernelyg tiesmukiškas, tad poezijai nepalikta vietos - šuns didelio būta.Na, o jei rimčiau, tai netolygus ritmas verčia kai kuriuos žodžius neteisingai kirčiuoti.Ir "bliūdas" skamba svetimkūniškai.Vartotinas "dubuo".Tobulinimui ribų nėra.To ir linkiu.