Mano draugas...
Nori meilės ir švelnumo,
Akys - židinys gudrumo.
Dūkti nori kaip pasiutęs,
Ir miegot sau atsipūtęs.
Snukis juodas ir platus -
Bet vis tiek esi žavus.
Moki tūpti, stot, prašyti,
Kitiems blusas pavaikyti.
Moki vogti paslapčia,
O knarki jau tu nakčia...
Bet vis tiek tave aš myliu -
Glostau švelniai, kalbu tyliai,
Lyg žmogus tu supranti -
Taip protingai vis žiūri...
O rytais mane keli -
Laukan noriu... Ko miegi?
O paskui leki prie bliūdo -
Tavo skrandis gal pablūdo?
Ligi soties prisipampęs,
Miegi kojas sau ištempęs...