Mano draugas...

Nori meilės ir švelnumo,
Akys - židinys gudrumo.
Dūkti nori kaip pasiutęs,
Ir miegot sau atsipūtęs.

Snukis juodas ir platus -
Bet vis tiek esi žavus.
Moki tūpti, stot, prašyti,
Kitiems blusas pavaikyti.

Moki vogti paslapčia,
O knarki jau tu nakčia...
Bet vis tiek tave aš myliu -
Glostau švelniai, kalbu tyliai,

Lyg žmogus tu supranti -
Taip protingai vis žiūri...
O rytais mane keli -
Laukan noriu... Ko miegi?

O paskui leki prie bliūdo -
Tavo skrandis gal pablūdo?
Ligi soties prisipampęs,
Miegi kojas sau ištempęs...
Meškienė