Santrauka:
Neišėjau. Dar vis einu.
Galiu tuo būti – kuo galiu.
O kuo norėčiau? Gal palaukim.
Neišėjau.
Dar vis einu.
Todėl manau – labai svarbu,
Kad Dievas paliepia
Nebūti angelu -
būti žmogum.
Su ašarom.
Su nuoskaudom.
Su jau išėjusiais,
Kurie negrįš.
Prisimenu
vaikystės
pasakas
Ir vis dėlto
Mintis
manęs
nepakelia -
Sunkus ir jai,
Kai kekėmis dienų
Ne lyg šermukšnis
Uogomis apkepęs.
Su savimi kaip vėjais šnekasi -
Vienintelis toks
Lauko pakrašty...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-08-21 23:31:52
... kekėmis dienų mintis išlieta... tepakelia
Anonimas
Sukurta: 2009-08-21 21:07:36
Su tokia rimtimi į gyvenimą žiūrima... Jau susitaikyta. Ačiū.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-08-21 17:52:24
Ach kaip nelengva būti žmogumi, save išsaugot, rodos, paprastutėje kelionėj, čia aiškūs ir visiems suprantami pakelės ženklai, ir kaip sunku prie paskutinio ženklo ne verkti o šypsotis...dėkoju tau, Dzievuli, už žemišką palaimą.
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-08-21 17:05:35
Jaukus ir liūdnas. Gaila, kad ne visad galėjome būti tokie kokius norime save matyti, nes daug kas ir ne nuo mūsų priklauso. Bent tai kas gero būvo, ką gero darėme - lai niekad neišblės.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-08-21 09:13:20
...liūdnai, liūdnas. Gyvenimas - toks, jo negalime pakeisti, bet kaip ten bebutų - puikus. Su išėjusiais, bet jie dar neišėję,jie - mūsų prisiminimuose, o kas geriau sušildo širdį - vaikystė. Nuoširdus darbas.