kai kartą norėjau suvienyt Pasaulį
niekas manim nepatikėjo
ko čia knisiesi tam mėšle lyg kiaulė
keli pesimistai pridėjo
sakau jiems gerai kad nebūtų karo
jie žiūri kažkaip abejingai
ir koks tau brolyti iš šito „navaras“
paklausė vienas dar tingiai
noriu sakau kad žmogus žmogų mylėtų
ir skausmo ašaros džiūtų
jie sako nebrangai mes perkame meilę
svarbu tik kad „babkių“ netrūktų
aiškinu jiems ne turtuose Laimė
ne aukse tikros vertybės
jie sako nepyk bet tu kaimų kaimas
kad tauziji tokias kvailybes
bandžiau užsimint apie Tiesą Vienybę
Tikėjimą Viltį ir Meilę
tie žodžiai atrodo jiems šiknon įgnybė
vos sveiką išnešiau kailį
dar aiškinęs būčiau apie Evoliucijos kelią
ne tą kur nuo chebros tos skuodžiau
bet nuo bėgimo lig šiol sąnarius gelia
nelengva būt pranašu lietuviškam sodžiuj
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-08-20 23:25:26
Kietai pavarė ;D
Anonimas
Sukurta: 2009-08-20 17:33:59
Va tokia savikiritika ir turėtų išgelbėti pasaulį:-) Smagiai, bet giliai.
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-08-20 15:45:56
Visuomenė žmones atbukina, nes nužmogėjusi yra, o žmonės kurie dar liko nepaveikti visuotino bukumo ignoruoja tokius... Labai teisingas eilėraštis.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-08-20 15:20:29
Gerai, kad spėjot pabėgti. Juk supykdėt primindamas.
Anonimas
Sukurta: 2009-08-20 11:32:06
Taurus gi tikslas. Patiko paskutinė eilutė, tas lyg viso eilėraščio apibendrinimas - taiklus. :)