Ta vienatvė skaudžiai gelę, tarsi širšės lizdą velę.
Draugė tamsa šale prie lango rymoja, laukia sutemų klajonių.
Spindi iš toli žvaigždė ryški... kad man ją nuskint... kad man ją paliest...
dabar tik mano aidai kalbina ir guodžia, kartkartėmis užtraukdami skaudžią giesmę vienumos.
Su lyg paskutiniu šešėliu palydėsiu iš šios žemės lyg sutemos, kai jau nieks daugiau neberymos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mažylė
Sukurta: 2010-01-17 11:33:18
Buti vienisai ir jaustis vienai yra viena, o but su kazkuo ir jaustis vienisai yra kas kita....
Anonimas
Sukurta: 2009-08-20 19:26:00
gelę – gelia
velę – velia
šale – šalia
kad man ją nuskint... kad man ją paliest – po „kad“ bendratis nevartotina.
Su lyg – sulig
lyg – lig (jei reikšmė „iki“).
Vajėj, kiek klaidų... Gal jos iš dalies ir kaltos, kad vienatvė jaučiama...
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-08-20 16:19:04
Savas skausmas sunkiausias. Raiška, bandyta pateikti kūrybą pagal modernistinę madą.