Aš pamilau Tavy Šekspyrą
Ir supratau – aistros audroj klaidino švyturio šviesa.
Juk Tu mane tik žodžiais apkabinęs,
Lyg angelu saldžianakty žavėjaisi kita.
Ne dangiškųjų deimantų aš troškau –
Žvaigždes pati pasiekt galiu.
Svajodama Tavo glėby aš pasodoblį šokau,-
Nepyk, apsigavau tikėjimu dar nebrandžių dienų.
Tarytum uždraustos ugnies netekęs Prometėjus
Tiek metų bučinį nuo vėjų saugojusi Tau,
Devintą nuodėmę tegiedančiu paukščiu tapau
Po skrydžio širma gėdai pasislėpus.
Dabar supratusi jausmų šaradą painią,
Širdis keiksnoja jaunatviškąją meilę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-08-20 19:18:50
Gal ir Šekspyro tema, bet ne Šekspyriškai. Trūksta lengvumo.
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-08-20 16:17:11
Dabar supratusi jausmų šaradą painią,
Širdis keiksnoja jaunatviškąją meilę.
Labai gražiai išsireikšta:) Jausmingas.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-08-20 11:16:22
Kartais švyturio šviesa suklaidina. Bet keiksnoti nereikia. Manau, kad liko kažkas ir gražaus iš to pasodoblio šokio.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-08-20 11:00:53
Man šis sonetas priminė pirmąją meilę, ji šio pasaulio kelionėje vienintelė tokia, trapi, bet išsaugota
(" Tiek metų bučinį nuo vėjų saugojusi Tau"). Ačiū Jums, šiltai sušvito Ji man atmintyje. Nekeiksnokit jaunatviškos meilės, turbūt ji buvo pati nuoširdžiausia ir tikriausia: sielos polėkis, o ne proto regimybė. Sėkmės Jums.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-08-19 22:47:13
Gražiai pajausta ir gražiai suausta. Kažkokia vidine spalva man primena V.Mačernio "Aš pažinau karalių tavyje".
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-08-19 22:42:55
keistuolė ta rožė.... man čia nieko panašaus į Šekspyrą