Užrakinusi duris
Nubėgsiu prie stalo.
Puodelis virs šukėmis –
Gal tai laimė mano?
Laimė – ji spalvota.
Man ji geltonai raudona,
Tau gal mėlynai juoda.
Mums abiems ji bus žydra.
Kaip dangaus keliai vėjuoti
Ir kaip šakose paukštukai,
Taip mes ją įsivaizduojam.
Kol jauni mes, dar kvailiojam.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-08-19 19:10:46
Nerašykit apie abstrakčius dalykus: meilė, laimė, pyktis, neapykanta... Nepoetiškų dalykų nebūna. Ir kai išmoksti įžvelgti poeziją net modernioj namo sienoj, tada imkitės ir visų abstraktybių. Sėkmės;-)
Anonimas
Sukurta: 2009-08-19 19:08:55
Pirmas ir paskutinis posmai man patiko, o antras kažkodėl, gal tiesiog aš nesupratau, ką tuom norima pasakyti, bet atrodo kiek nerimtas - aš jį tobulinčiau. O šiaip, gražu. :)