Kai spaudžia žodžių ribos

Iš žodžių apdaro teišsiners jausmai,
Kai prieš saulėtekį miglotos mintys sklando.
Kokiais ženklais beldiesi tu nūnai
Į atlapotą mano žvilgsnio langą?

Gal paauksuotu debesies kraštu,
Gal žiedu vienišu šalia dulkėto tako,
Kurį kadais išmynėme kartu,
Tik juo išeit man valios nepakako?

Lizde ataušusiame gieda ilgesys.
Vaidint gyvenimą ilgainiui kiek pramokau.
Visais pavidalais tu manyje esi,
Tik žodžių prasmės jausmui tam siaurokos.
Nijolena

2009-08-19 12:20:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2009-08-19 19:49:11

Tik žodžių prasmės jausmui tam siaurokos...

ateikite žodžiai, išneškite...

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2009-08-19 18:26:35

... taip dažnai esame priversti tiesiog peržengti tas žodžių ribas

Anonimas

Sukurta: 2009-08-19 17:25:25

Paskutinės dvi eilutes puikios. Tiesiog nepriekaištingas pastebėjimas:-)

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2009-08-19 17:08:48

Eilutėse jaučiu nuogą skausmingą neapmalšinamą širdgėlą. Sumenksta žodis prieš nuogą jausmą. Ir kas gali prideginti šią širdgėlą? Tik artimo žmogaus jausmas, bet jau ne žodžiai.

Anonimas

Sukurta: 2009-08-19 14:15:43

Visais pavidalais tu manyje esi... . patiko. Ilgesingas motyvas.